2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

.....

...
Ar kada buvot susidūrę su tam tikru '' tikrojo veido'' slėpimu? Kada priverstinai, ar savo noru turit pakeisti save patį/pačią ir keliauti toliau pasroviui? Ar netikra '' kaukė '' padeda užgošti tikruosius jausmus, kuriuos norite paslėpti nuo žmonių esančių šalia jūsų? 
Gyvendama toli nuo artimūjų, pati ne per seniausiai supratau kaip dažnai suklumpu ir ''pagaunu'' save tokiose sitaucijose, kada reikia slėpti savo tikrus jausmus, ir šypsotis išoriniam pasauliui su TA dirbtina šypsena. Bet turbūt net ir stipriausi žmonės pasaulyje nesugebėtų slėpti tikrojo savęs, ir kažkada ateitų tas laikas kai vis dėl to viskas atsibostų.

Nors ir gyvenimas Norvegijoje yra gan įdomus, pagalvojus apie Lietuvą, Norvegija belieka tik mažas taškelis užimantis vietą mano širdyje, su tam tikru skaičiumi žmonių kuriais galėčiau pasitikėti ir milijonu pažįstamų veidų kurie kartais atrodo tokie nublukę ir nieko nereiškiantys mano gyvenime. O kartais tiesiog norisi paklausti pačios saves, ''kaip vis dėl to tu sugebi bendrauti ir rasti kalbą su kaip kuriais iš jų?''

Turbūt jei labiau atkreipčiau dėmesį, pusėje iš būtų vakarelių aš kaip ir dauguma kitų dėvėjau tą pačią maskuojančią '' kaukę'', norėdama pritapti prie kitų ir neparodyti kaip iš tikro aš ilgiuosi savų. GALBŪT jei taip dažnai negalvočiau apie Lietuvą man būtų taip pat smagu čia kaip pirmus keturis mėnesius? 
Neįmanoma

Norėjot kad papasakočiau kur buvau dingus, bei ką veikiau... Dingus nebuvau, veikiau tą patį per tą patį kiekvieną dieną, ir didžiają dalį skyriau mokslams, bei pirmiems egzaminams. Savaitgalį laiką leidau su pažįstamais (ar draugais), norėdama tiesiog išeiti prasiblaškyti.
O kaip gyvenat jūs? Nenusibodo tokie depresiški įrašai? 


2 komentarai: