New in

Happy birthday, Urciuk! <3

Mylimoji, visu pirma manau kada nors pamatysi si post'a, tai vaa, sveikinu tave milijonini karta su gimtadieniu!!! Siandien atsvesim dar karteli, ir tikrai neliudesim!!:*:* myliu Urciuke :)

Nors tikras gimtadienis yra siandien, Urte sugalvojo ji svesti vakar!!:) nuotraukos is gimtadienio.

I need your time

Hello hello!
Pagalvojau kad pries isvaziuodama net neatsisveikinau su jumis, o ir zinau, kad ilgai nepildysio blogo, tai pagalvojau pabandyti parasyti kazka jums, ir paaiskinti kur as busiu dingus.

As nebuciau as, jei nebuciau issiprasiusi i ta mylima Lietuvele ir vel! Taigi as vel cia, ir vel jauciuosi savimi, su savo paciais geriausiais draugais! Kaip laikotes jus?

Brother my lover

Kiekvienas rytas prasideda ir kiekvienas vakaras pasibaigia su bučkiu vienam berniukui, kuris auga ir didėja kiekvieną valandą kai jo nematau! Net ir po kelių valandų nebuvimo kartu, atrodo pastebi mažylio keitimasi į tikrą berniuką, ir leliuko posto palikimą...

Kadangi esu jo didžioji sesutė, visai nelaukiu kada sueis pirmi metukai, ir baigsis leliukiški žaisliukai, leliukiškas kryksmas ir ašaros. Gi niekada daugiau neturėsiu mažo mažo broliuko, kodėl jis turi taip greitai didėti?!

Tuo pačiu ir laukiu nesulaukiu, kada jis pradės pagaliau suvokti kas ištikrūjų yra sesuo, ir pagaliau supras kokią stiprią meilę jam jaučiu.:)

.....

...

Ar kada buvot susidūrę su tam tikru '' tikrojo veido'' slėpimu? Kada priverstinai, ar savo noru turit pakeisti save patį/pačią ir keliauti toliau pasroviui? Ar netikra '' kaukė '' padeda užgošti tikruosius jausmus, kuriuos norite paslėpti nuo žmonių esančių šalia jūsų? 

Gyvendama toli nuo artimūjų, pati ne per seniausiai supratau kaip dažnai suklumpu ir ''pagaunu'' save tokiose sitaucijose, kada reikia slėpti savo tikrus jausmus, ir šypsotis išoriniam pasauliui su TA dirbtina šypsena. Bet turbūt net ir stipriausi žmonės pasaulyje nesugebėtų slėpti tikrojo savęs, ir kažkada ateitų tas laikas kai vis dėl to viskas atsibostų.

Nors ir gyvenimas Norvegijoje yra gan įdomus, pagalvojus apie Lietuvą, Norvegija belieka tik mažas taškelis užimantis vietą mano širdyje, su tam tikru skaičiumi žmonių kuriais galėčiau pasitikėti ir milijonu pažįstamų veidų kurie kartais atrodo tokie nublukę ir nieko nereiškiantys mano gyvenime. O kartais tiesiog norisi paklausti pačios saves, ''kaip vis dėl to tu sugebi bendrauti ir rasti kalbą su kaip kuriais iš jų?''

Turbūt jei labiau atkreipčiau dėmesį, pusėje iš būtų vakarelių aš kaip ir dauguma kitų dėvėjau tą pačią maskuojančią '' kaukę'', norėdama pritapti prie kitų ir neparodyti kaip iš tikro aš ilgiuosi savų. GALBŪT jei taip dažnai negalvočiau apie Lietuvą man būtų taip pat smagu čia kaip pirmus keturis mėnesius? 

Neįmanoma

Norėjot kad papasakočiau kur buvau dingus, bei ką veikiau... Dingus nebuvau, veikiau tą patį per tą patį kiekvieną dieną, ir didžiają dalį skyriau mokslams, bei pirmiems egzaminams. Savaitgalį laiką leidau su pažįstamais (ar draugais), norėdama tiesiog išeiti prasiblaškyti.

O kaip gyvenat jūs? Nenusibodo tokie depresiški įrašai? 

Only hate the road when you'r missin home

Tam tikra prasme sėdžiu įkritus į sėdmaišį blankiam savo kambarį, ir bijau net žvilgtelt į veidrodį, ir pamatyt dėmėm išlietą veidą nuo ašarų. Turbūt taip gerai prasidėjusi diena tiesiog turėjo pasibaigti kažkuo liūdnu, o gal tai tiesiog mano gyvenimo rutina?

Viskas prasidėjo nuo to, kad visos viltys kurias taip dėjau dėl kelionės į Lietuvą visiškai nublanko. O būtent tokiomis akimirkomis, kada atrodo širdies viduje vyksta trečiasis pasaulinis karas ir labiausiai trūksta šalia mylimojo bei draugų. Tada vėl gi į galvą įkyriai pradeda lysti prisiminimai su jais, o dainų žodžiai skambantys kolonėlese atrodo primena laiką Lietuvoje.

BIPLAN- AMORE

Kovo aštunta

Mielosios merginos, moterys, panelės, sveikinu jus su tarptautine moterų diena! :)

Niekada nepraraskite moteriškumo, elegantiškumo, moteriško kaprizingo charakterio ir tobulumo. Moteris turi būti vertinama tinkamai, ir visada pasitikėti savimi. Niekada neleiskite nugalėti jūsų, bei neapleiskite moters vietos! Bučkis visoms :)

New in

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, bet kaip visada neprisiruošiau ir neatradau laiko tam.

'' New in'' įraše daiktai kurie nėra jums per daug matyti. Norėčiau parašyti kur kiekvienas daiktas pirktas, ir kokia jų kaina - bet niekaip neatsiminiau visų pilnai, tai šią idėja atmečiau. 

Kaip kurios daiktų nuotraukos buvo nevykę, taigi kitus rūbus išvysite kitą kartą.:)

Tik koreguodama nuotraukas pastebėjau, kad pastaruoju metu nusipirkau gan daug šviesių rūbų, ir kaip matote apačioje, tarp kelių rūbų laikosi šviesiai rožinė - ruda spalva. Ką manote jūs, ar patinka pastelinės spalvos, o gal geriau renkatės tamsius atspalvius?

Tamsius drabužius jau norisi mesti lauk, ir šokti į pavasariškus, šviesius kurie sukelia pavasariškesnę nuotaiką, ir primena kad artėja šiluma, bei vasara!

 Bet būdama Lietuvoje neatsispyriau nusipirkti ir kelerius tamsesnius drabužius, ir kelerius juodus bei pilkus džinsus/ kelnes, kur vienus iš jų matote nuotraukoje. Palaidinę pirkau '' Mango '' parduotuvėje vien dėl to, nes labai norėjau laisvo apdaro, ir jos labai smagi medžiaga!

Ar jau pasiruošėte vasaros šortų sezonų ir kojyčių demonstravimui? 

Aš labai myliu šortukus, ir atėjus pirmam pavasario mėnesiui, bei pasirodžius vasariniams drabužiams negalėjau praeiti pro juos nepalietus! Šortai man vienas iš smagiausių drabužių, kurių niekada nebus per daug! Labai nemėgstu pirkti džinsų ar kelnių, vien dėl visokių nepatogumų, neapsitempimų ir kitų būdingų dalykų, bet šortai niekada nepaveda manęs, ir beveik visada šauniai tinka!

Nors žinojau, kad man gana pirkti kaklo papuošalus, labai norėjau baltos spalvos papuošalo aplink kaklą, kuris derintūsi su pastelinėmis švelniomis spalvomis!

Na ir apačioj daiktai, kurie tarpusavį buvo nesuderinami ir neišėjo jų sudėti į viena '' College'' :) 

Oh, ir vos nepamiršau paminėti, kad vakar pagaliau nusipirkau šalmą ir akinius slidinėjimui!!! :D Gal ir skamba juokingai, bet šiuos daiktus jau ilgas laikas planavau nusipirkti, ir laukiu nesulaukiu kada pagaliau vėl atsistosiu ant snieglentės!

Nuomones apie naujus daiktus, ar klausimus galite rašyti apačioj komentaruose :) Į ask.fm klausimus apie blogą NEATSAKINĖJU 

Not myself?

Trečiadienį vakare grįžusi į Norvegiją, iš tiesų nesigaudžiau kur esu ir kaip jaustis. Mokykloje diena buvo dar blogesnė nei įsivaizdavau. Bandydama šypsotis bei jaustis savimi viską dar labiau gadinau, ir iš mano lūpų retai pasklisdavo vienas ar kitas žodis.

Išsiblaškymas per pamokas nesibaigs dar geras dvi savaites, ir visa tai turbūt galima pavadinti depresija. Nemėgstu šito jausmo, bet mintys negali nukrypti kitur nuo Lietuvos ir žmonių. 

Vakar vakarą norėjau praleisti namie, bet net mama liepė išeiti prasiblaškyti ir vakarą praleidau su ''draugais'' ar pažįstamais, o kaip jum šis penktadienis?

Atsiprašau, kad įrašas gavosi visai depresuotas, bet net nežinau ką parašyti jei ne tai, kaip jaučiuosi pastaruoju metu, o blog'as ir skirtas minčių išliejimui?

http://www.youtube.com/watch?v=JVPCQnFOnUY

Lithuania

A friend is someone who gives you total freedom to be yourself. - Jim Morrison

Turbūt viena iš priežasčių, kodėl man taip gera Lietuvoje, yra būtent šitie žodžiai, kuriuos matote viršuje. Niekada Norvegijoje neturėjau progos jaustis visiškai savimi, ir dar nesuradau, ir nemanau kad surasiu tokius draugus, kuriuos turiu Lietuvoje. 

Atostogos praėjo šauniai, ir po dviejų savaičių atsisveikinimas buvo dar sunkesnis nei bet kada. 

Tik žmonės, gyvenantys užsienyje ir viską turintys savo gimtinėje supras kaip iš tikro visko trūksta ir kokia depresija būna grįžus atgal į šalį, kurioje tu nesi vertinamas tinkamai.

Dvi asmenybės - yes or not?